sriovus

sriovùs, -ì adj. (4) Š, NdŽ, KŽ; M, Rtr, LTR(Br, Vrb) žr. srovus: Ore ošė tartum upė sriovi, per akmenis smarkiai bėgdama V.Piet. Privažiavom sriovią upę – žirgeliai girdyta (d.) Plv. Ant tos upės, ant srioviosios lieptelis stovėjo LTR(Plv).